Dėžių pakavimo galvosūkis
User Rating:
/ 0
Darbe susidūriau su užduotimi. Reikia algoritmo, kuris apskaičiuotų optimalų įvairaus dydžio dėžių išdėstymą ant duotų matmenų stačiakampės paletės.
Galbūt galima būtų panaudoti šitą algoritmą:
http://www.codeproject.com/KB/web-image/rectanglepacker.aspx
ASL licencija paremtas problemos sprendimo projektas:
http://www.jboss.org/drools/downloads.html
Dėžes galima dėlioti išrikiuojant:
1. nuo turinčių didžiausią plotą
2. nuo turinčių didžiausią kraštinę
3. nuo turinčių didžiausią ploto ir kraštinės sandaugą.
Pastarasis variantas tobulai išsprendžia čia vaizduojamą atvejį:
Italija 2011-08-06
User Rating:
/ 1
Šeštadienis, 2011 rugpjūčio 6 d.
Atsikėlėm apie 9. Kažkoks stovyklautojas iškrėtė smagų pokštą: netyčiom aplaistė mus vandeniu iš kažkokio šlango. Sušlapo mūsų Lina, mašinos šonas ir mano padžiautos ir visai išdžiuvusios glaudės. Viską nuleidom juokais, bet vistiek truputį susinervinau. Suvalgiau kelis sutrintus nektarinus, išsimaudėm duše, susitvarkėm, užkandom ir apie 10 val. pajudėjom toliau SR2 keliu į šiaurę link Siena miesto. Pakeliui pamatėm sunokusių saulėgrąžų laukus, kukurūzus, neseniai kirptas kailines avis. Bendrai imant, patekom į dirbamos žemės apylines. Matyt čia kažkoks intensyvios žemdirbystės rajonas. Pirmą kartą pamatėm kraštovaizdį, kuris kažkiek mums priminė Lietuvą. Lygumose mirguliuojantys dirbami laukai. Čia tik kai kur buvo neklusniai iškilę keletas kalvų, kalvelių. Oras, net nuobodu sakyt, puikus – šviečia saulė, debesų beveik nėra, o jei yra tai silpnučiai plunksniniai.
Italija 2011-08-05
User Rating: / 0
Penktadienis, 2011 rugpjūčio 5 d.
Kėlėmės apie 9 ryto. Sumokėjom už nakvynę (60 eurų iš viso, kur nakvynė dviems turėjo kainuoti 120 eurų, atrodo), atsisveikinom su šeimininku ir tuo pačiu keliu nusileidome į kelią, besivyniojantį pakrante. Vinguriavom iš vieno miesto į kitą. Mašinų nemažai, vos ne kiekviena iš jų prieš išlįsdama priešais iš už posūkio, kurį užstoja uola, supypsi. Čia pas juos taip įprasta – jie taip perspėja, kad vairuotojai būtų atidūs, juk keliai čia siauroki. Tokiose vietose dideli sunkvežimiai tikrai nevažinėja. Teko matyti ir keliose kelio vietose patruliuojančius pareigūnus su racijomis. Paaiškėjo, kad jie reguliavo eismą dėl vieno didelio autobuso. Įdomūs dalykai. Lietuvoj taip nebūna. :) Čia pasitaikė iš arti stebėti, kaip bando prasilenkti du dideli autobusai. Dėl jų sustojo visas eismas! Veidrodėliai užlenkti, autobusai vos ne vos prasispraudė beveik trindamiesi šonais. Pakrančių keliu taip pravažiavom beveik visą pusiasalį, pakeliui pro langus gėrėjomės puikiais vaizdais. Oras net nereikia sakyti, kad puikus! Radę mažytę aikštelę sustojom trumpam nusifotografuoti.
Italija 2011-08-03
User Rating: / 1
Trečiadienis, 2011 rugpjūčio 3 d.
Pakilom ryte iš patalų, nusiprausėm duše, sutvarkėm apartamentus taip, kaip radom ir išsiruošėm į pajūrį netoliese. Nakvynė mums kainavo maždaug po 11-13 eurų už žmogų. Kaip teko patirti, sakyčiau netgi labai gera kaina, kaip tokiam patogiam viešbutukui, nes buvo kempingų, kurių kainos irgi tokios pat, o juose komforto tikrai daug mažiau. Kiek pamenu, visai netoli paplūdimio radom aikštelę, kur mokėti už stovėjimą nereikėjo (šalia restorano „Al Pescatori“). Susimetėm į krepšius paplūdimio reikmenis ir patraukėm pėsčiom prie jūros. Diena karšta, saulė ryškiai žibina, smėlis akina. Paplūdimys buvo nemokamas ir laisvai prieinamas. Kaip vėliau paaiškėjo, mokami buvo nebent papildomi patogumai įrengti kiek toliau nuo vandens: išskleidžiamos kėdutės, skėčiai, pasisėdėjimas prie staliukų ir t.t. Kurį laiką paėjom paplūdimiu, rinkdami gražesnius akmenukus, kriaukles ir ieškodami patogesnės vietelės apsistoti. Žmonių dar mažoka – rytas visgi, buvo gal kokia 9 valanda. Sušokom visi vandenin, išskyrus Liną, kuri kažkodėl maudytis nepanoro. Gal saugojosi druskingo vandens, kurio paskui nebus kur nusiplauti? Pirmą kartą šiemet įbridus į jūrą, vanduo buvo šaltokas. Bet labai greit apsipratau ir netrukus buvo arbatėlė – visgi čia Viduržemio jūra ir pačiame vidurvasaryje! Krantas malonus kojoms – gražus smėliukas, tik nedidelė kriauklių ir akmenukų juosta driekėsi skalaujama bangų. Pro šalį praėjo pakrantę prižiūrintis darbininkas, kuris rinko tuos jūroj plaukiojančius, smirdančius augalus. Nežinau, kaip jie vadinasi, bet jaučiu, kad visiems juos teko matyt bent kartą. Išsimaudę kokiam pusvalandžiui sugulėm apdžiūti ir pasikaitinti saulutėje. Buvo apie 11 val. ryto kai pajudėjome link mašinos – ruošėmės kelionei į Vatikaną. Jei įdomu, kurioje tiksliai vietoje buvom prie jūros, nurodau tikslias koordinates: 41° 43' 08.77'' N, 12° 17' 59.46'' E.