Italija 2011-08-06
User Rating:
/ 1
Šeštadienis, 2011 rugpjūčio 6 d.
Atsikėlėm apie 9. Kažkoks stovyklautojas iškrėtė smagų pokštą: netyčiom aplaistė mus vandeniu iš kažkokio šlango. Sušlapo mūsų Lina, mašinos šonas ir mano padžiautos ir visai išdžiuvusios glaudės. Viską nuleidom juokais, bet vistiek truputį susinervinau. Suvalgiau kelis sutrintus nektarinus, išsimaudėm duše, susitvarkėm, užkandom ir apie 10 val. pajudėjom toliau SR2 keliu į šiaurę link Siena miesto. Pakeliui pamatėm sunokusių saulėgrąžų laukus, kukurūzus, neseniai kirptas kailines avis. Bendrai imant, patekom į dirbamos žemės apylines. Matyt čia kažkoks intensyvios žemdirbystės rajonas. Pirmą kartą pamatėm kraštovaizdį, kuris kažkiek mums priminė Lietuvą. Lygumose mirguliuojantys dirbami laukai. Čia tik kai kur buvo neklusniai iškilę keletas kalvų, kalvelių. Oras, net nuobodu sakyt, puikus – šviečia saulė, debesų beveik nėra, o jei yra tai silpnučiai plunksniniai.
Lankėmės Pienzos mieste 11:15. Čia vieta, kur statėmės mašiną – Circonvallazione gatvėje. Pasirodė lyg ir niekuo neypatingas miestukas. Nors lankstinukai aprašinėjo jį esant labai kultūriškai reikšmingą objektą. Kažkoks Romos popiežius ar tai įkūrė miestą, ar tai apstatė jį pagal to meto naujausius standartus ar kažką. Nustebino tik tai, kad pirmą kartą visos kelionės Italijon metu aikštelėj pamatėm vieną naujesnių ferrari. O iki tol teko matyti tik Porche automobilius. Pavaikščioję apie valandą, su mašina jau zujom lygumomis ir kalvelėmis, bandydami surast apylinkėse esančius kalcio karbonatu turtingus krioklius. Sprendžiant iš užrašo ant atviruko, jie turėjo būti kažkur netoli „San Quirico d'Orche“ miestelio, įsikūrusio ant dar vienos kalvos. Bet, deja, neradę jų, pakilom į vieną iš lygumose stūgstančių kalvų, susėdom prie M. Marijos monumentėlio ir linksmai suvartojom arbūzą. Bent jau man jis šįkart nebuvo skanesnis už tą, kur valgėm priešais Vezuvijų. Dar labai norėjau žemėlapyje rasti tą vietą, kur šveitėm arbūzą, bet nepavyko.
Tada judėdami SR2 plentu, įvažiavome į Sieną. Ji išsiskyrė iš kitų miestų savo didžiule aikšte, savo forma primenančia lyg ir pusmėnulį piltuvą. Čia pat panorom nusipirkt ledų, bet jie dar brangesni, nei Romos senamiestyje - 2 kaušiukai su vafliu siūlomi už 3€. Toliau autostrada patraukėme link Alpėse įsikūrusio Cortina d'Ampezza kurorto, pakeliui trumpam sustodami degalinėje ties Florencija ir lygtais dar kažkur. Alpių papėdėje teko susimokėti kol kas didžiausią kelių mokestį visos kelionės metu – 25 €. Toliau tuneliais ir autostrados lengvais vingiais pakilom į kalnus. Vienu metu pastebėjom, kad nuo slėgio pokyčio pokštelėjo tuščias vandens butelis.
Dienos ryte planavom, kad Cortinoj būsim 21:30, bet vėlavom, kaip visada. Atsiradom vietoj tik 22:30. Dar pusvalandį truko, kol susiradom kempingą. Iš tiesų jų yra keletas, bet ieškojom kuo pigiau. Kainos buvo 9 € už plotą palapinei ir po 8.5 € žmogui nakčiai. Dar prieš miegą, kaip mums jau įprasta, keliaujant po Italiją, išgėrėm butelį vyno - kad geriau miegotųsi ir būtų linksmiau. Vynas "La Rosa", alyvuogės įdarytos skaniu sūriu ir lydytas sūris užkandai - puikiausias derinys! 3 mūsų miegojom kempinge palapinėj, o likę 2 - nuošaliau nemokamoj aikštelėj mašinoj, nes kempinge už mašiną ir papildomus žmones būtų gavęsi dar didesnė suma. Nors kempinge miegojom ne pirmą naktį, tačiau tik dabar atėjo galvon, kad į kelionę galima buvo pasiimt elektros ilgintuvą - kempinguose būna stulpeliai su elektros rozetėmis. Tada galima pasikrauti fotikus, telefonus, kameras ar grotuvus. Palapinėj miegot buvo pakankamai minkšta, nes po apačia pasiklojau žieminę striukę, rankšluostį ir drėgmės nepraleidžiantį ploną paklotuką. Šilumos naktį buvo gal kokia 13°-15°. Nuo žemės kažkiek jautėsi besiskverbiantis šaltis, bet miegui netrukdė, o ryte prabudau nesušalęs. Tiesa, naktį prabudom nuo lengvo lietaus barbenimo į palapinę, bet nesušlapom. Lijo trumpai ir silpnai.